Išeinam

Į tavo saują mano laikas telpa, 
Žili sapnai, sudilus mėnesiena,
Atodūsiai į tylą neišrankūs
Ir rudeniškai padūmavę dienos.
Vėlyvos sukaktys ant laiko rato, 
Sugedęs laikrodis nematomoj spintutėj
Ir snaigės tokios vienišos ir retos
Gyvenimas tas – būti ar nebūti.
Išeitum, rodos, rudenio arimais, 
Bet slegia širdgėla, pavargę mintys, 
Eilėraščio dar neišartas rimas,
Jis negalėjo čia be laiko gimti.
...........

Į tavo saują mano laikas telpa, 
Lyg gerklėje aitrus pelyno skonis, 
Išeinam, vėl į nebūtį išeinam, 
Tokie kalti ir nusivylę žmonės...
Vasara7

2018-01-08 16:06:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2018-01-09 12:13:01

Daininga... Toks ramus pasivaikščiojimas krentant retom snaigėm.

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-01-09 10:23:56

Išeiti visada liūdna, jausmingos eilės.

Vartotojas (-a): Girliandų Meistras

Sukurta: 2018-01-09 00:11:41

mūsų laikas
stalo paviršiuje
dulkėmis telpa

jau kurį laiką
nenusivalo
praėję metai

o prie durų
pieną laka
katė


kažkada buvau tokį parašęs.

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2018-01-08 18:53:46

Puikios, prasmingos pamąstymui eilės...