***

... iš sniego šukių sulipdyti dangų
kad vėl jame atsispindėtų tavo akys ---

lyg pašauta sukrykščia valtis melduos
jos pabaidytos suplazda plaštakės
į odą geriasi nakties begarsis tirštis
nesidairyk atgal
ten snaigės klykia
         tyliau už vandenį
                       ir suteka į žvilgsnį
teškena kuždesiais šerkšnota ritė
išsiridena buvusiom sekundėm
net gulintį bedvasis laikas muša...

nebūt neskauda...
skauda prisiminti
             kad tam danguj
                                net mes
                                        nebuvom mūsų ---
Iglė

2018-01-05 10:07:24

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2018-01-05 12:15:19

Liuks. Ypač pabaiga.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2018-01-05 12:07:16

labai gražios eilės

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-01-05 11:06:41

Labai patiko, be galo jausmingas.