Santrauka:
Pavėluotai rudeniškas eilėraštukas, bet ir oras ne žiemiškas... :)
Myliu rudenį drumzliną, ramų.
Tingų, sunkų po rūko rūbu...
Myliu sodą lyg laukiančią mamą –
Su gėrybių pilnut pilnutėliu skreitu.
Myliu girgždantį lieptą po kojom,
Tamsų, juodą nuo išlytų raudų,
Lyg mažytį mūs ežero molą –
Pasitikt, išlydėt čia kasmet ateinu...
Maudos debesys – vos ribuliuoja,
Akvarele sulieja kraštus.
O pakėlusiai galvą pamoja –
Šoka, skrenda su vėju kartu...
Myliu rudenį drungną, nepiktą...
Lėtą brėšką vėsių vakarų,
Kai net laikrodžiai muša nestipriai –
Gyvenu... Gyvenu. Gyvenu!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gelmė
Sukurta: 2018-01-07 12:04:40
Jausminga odė rudeniui ir gyvenimui...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-01-05 12:33:18
Mielos eilės.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2018-01-05 12:17:11
Labai...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-01-04 14:44:47
Melodingai mielos eilės rudeniui ir koks jis bebūtų...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2018-01-04 11:28:52
Ir aš myliu rudenį... Patiko.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-01-04 10:28:29
Gražiai, spalvingai apie rudenį ir meilę...