Išlaistytas Mėnulis

Santrauka:
Su Naujais! :)

Smagių, linksmų, kūrybingų!
Kai iš balos pasėmei mėnulį
Ir išlaistei lietum ant takų,                      
Iki šiolei ant gruodo jis guli,      
Nes pakilti nuo žemės sunku.   
                        
Stebi žvaigždės lyg alkano akys. –                  
Gal žvėries, o gal paukščio plėšraus?
Juk, prisimenu, tu esi sakęs,
(Nereikėjo net man tavęs klaust),

Kad mėnulį pavogti norėjai               
Ir tik man dovanot suvisam.              
Žiba sausy kaip gruody žibėjo,                           
Tik jo nieks neįstengs pasisemt.
- - -

Bet kaskart vos už vartų išėjus
Mėnulius du regiu pilnaty –
Vienas žemėj akis pražiūrėjęs,
Kitas slepias aukštai debesy.
eglute7

2018-01-03 10:16:34

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Girliandų Meistras

Sukurta: 2018-01-03 18:14:24

mėnulis pasemtas kibire guli
senis eina taku ir tą kibirą nešas
ant žemės nukrenta lašas
žiūri senis į nukritusį lašą
o žemė ir toliau ratu sukasi
 

Vartotojas (-a): Rasojimas

Sukurta: 2018-01-03 14:57:47

nusišypsojau - tokie simpatiški tie du mėnuliai... :) su gimimo diena Jus!

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2018-01-03 13:34:00

Būna, kad ir susidvejina...

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2018-01-03 10:38:38

Vargšas mėnulis, kiek jis ant gruodo gulės...,o Jūsų eilės -
širviškos, lengvos.

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-01-03 10:20:20

Gražios spalvingos eilės.