Dangau dangau, ar apverki išeinančius metus,
Kad laistai žemę šaltu lietumi?
Užbaik, jau laikas žvelgti į ateinančius, kitus,
Kurie nušvistų žmogui viltimi.
 
Nušvistų viltimi – žibuoklių akimis,
Kai švęsime Valstybės, savo Laisvės šventę.
Vėliau – papuoštų Ją sodų žiedai balti,
Pakeltų Lietuvą Tikėjimu gyventi.
 
Kokią svajonę nešėme širdy!
Tik rodės ji lyg tolimam žvaigždyne.
Sakei – sulaukti šimtmečio turi,
Kuris 16-tą Vasario mini.
 
Ir štai – už slenksčio nuostabi data.
Tegul dangus negaili saulės, sniego.
Tikėkim – auš diena tarsi daina,
Nors vėl gražia viltim gyventi lieka.