Dangaus stikle

Praeities kambarinės mėnulio akim sergi lietų ,
Jei sugrįžtum dabar, neturėčiau kam sapno aukoti,
Išakijusiam stiklui kartoju vos vos prisilietus,
Kad neliktų žymės. Šitaip traukiasi nuodėmių votys,
 
Šitaip skaidos ledynai ir veriasi kitas rytojus,
Pabandai įtikėt, kad tamsa  – tik paklydus plaštakė,
Kad jokie praradimai ir skausmas daugiau negalioja,
Ribos plečias į gylį ir debesys pilnatį laka,
 
Kol užmiega sniegai ir sapne praeities kambarinės
Glosto lango stikle užaugintą laukimo ėriuką.
Šiurkščiavilnis dangau, šitiek kartų tavęs išsigyniau,
Šitiek kartų tamsa nesibaigianti sieloj užtruko.
Juozapava

2017-12-17 13:12:32

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-12-19 11:10:52

Tikra poezija, parašyta profesionaliai visomis prasmėmis. Milda tik taip rašo. Bet ŽŽ autoriai nemato. Arba nenori. Arba to jiems nereikia. Arba nesupranta. :)

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2017-12-18 11:06:13

Stipru, jautru, nekasdieniška...

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2017-12-17 16:45:19

Kokį mielą laukimo ėriuką užauginote, švelniavilnį...

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-12-17 16:00:43

tiesiog puikiai...priglausiu