Akimirka prieš laimę nusprūs alkūnės linkiu,
Dangaus žvaigždžių  palaima, atodūsiais dalinkis,
Naktis sapnus įklojus į siaurą lango plyšį,
Kasnakt, kasnakt kartojas, delnais iš naujo lyti
Atoslūgius, gerumas ramunių pievoj plyti,
Vorai išaudžia raštą dar niekur nematytą,
O tu, žmogus – kūrėjas, pakloji naują plytą.
Sode pakvimpa liepos, medus saldus ir tirštas,
Tik nesakyk, kad laimė neglostoma numiršta.
Aš nežinau, kas kaltas, kad į ramunių pievą
Vėsi ir nelaiminga įspindi mėnesiena.
.................

Akimirka prieš laimę nusprūs alkūnės linkiu...