Kai miršta skausmas

Vingiorykštė baltais žiedais ir rytas
Vėlyvas, rasos, o ir aš basa, 
Toks keistas keistas ilgesys ir kitas
Spalvotas žvilgsnis tavo akyse.

Viliokė vasara rausvais rausvais karoliais, 
Užmigę debesys už molžemio kalvos, 
Man taip beprotiškai ir naiviai noris
Lig užkimimo, lig aušros kvatot...

Paskui surink mintis į savo delną, 
Iškuopt pasaulį nuo sunkios naštos, 
O paukščiui danguje paskirt palaimą 
Be suvokimo kaltės vienišos.

Užgimt pasauly vėl lėtai iš naujo, 
Kai Dievas skendi tavo akyse, 
Kai tu geri vėl vandenį, ne kraują
Ir skausmas miršta ten — debesyse...
Vasara7

2017-12-10 18:22:11

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-12-11 22:42:52

Ar tikrai jis miršta?.. Gal...

Paskui surink mintis į savo delną,
Iškuopt pasaulį nuo sunkios naštos,

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-12-11 18:17:46

Mielos eilės.
 

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-12-11 13:55:15

Geros eilės... Pasikartosiu - skausmas nemiršta debesyse, jis vaikšto žeme ir šalia...

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2017-12-11 08:47:49

Puiki lyrika, pagarba autorei už  išsakytą jausmą.

Vartotojas (-a): Mira Mira

Sukurta: 2017-12-11 06:33:00

Jei taip būtų, jei tikrai skausmas mirtų debesyse ar bent išlytų iš jų lietumi. Gyva ir gyvas. Puikus eilėraštis.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-12-10 19:59:22

Šiek tiek vampyriškai (juokauju :) ), bet gerai.