Gundymas

Ruduo į ausį kužda klevui:
Išeik, žolėj šalnos žymė...
Šis tik keistai paraudonavo
Ir ėmė nusirenginėt.

Linguojantį šukavo vėjas,
Lietus suliejo drabužius.
Gal nuogas būtų ir išėjęs,
Nelaukęs, kol takai pradžius,

Kol į lapus sugrįš žalumas
Ir nardys paukščiai tarp šakų.
Ruduo vis švokštė: taip nebūna...
Ir medžiui darės nejauku,
- - - - - - - - - - - - - - - - -  - -
Tačiau išlaukė, išstovėjo –
Kur jis per gruodą būtų ėjęs?
baltoji varnelė

2017-12-07 12:53:14

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2017-12-09 14:41:22

Smagu, baltoji varnele, kad savo snapeliu vis „iškrapštot“ kažką smagaus. :)  Labai patiko.

Vartotojas (-a): oioioi

Sukurta: 2017-12-08 09:54:38

Geras įasmeninimas, netgi žmogui galima pritaikyti ☺

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-12-07 22:43:58

Begėdis ruduo ėmėsi žalčio vaidmens.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-12-07 20:04:06

jaukus susitapatinimas su gamta...žavinga

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-12-07 18:54:36

Įdomus tas gundymas, bet klevas stiprus...

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-12-07 14:20:07

Atsilaikė klevas.

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2017-12-07 13:36:05

Kantrus tas klevas...