Ruduo į ausį kužda klevui:
Išeik, žolėj šalnos žymė...
Šis tik keistai paraudonavo
Ir ėmė nusirenginėt.
Linguojantį šukavo vėjas,
Lietus suliejo drabužius.
Gal nuogas būtų ir išėjęs,
Nelaukęs, kol takai pradžius,
Kol į lapus sugrįš žalumas
Ir nardys paukščiai tarp šakų.
Ruduo vis švokštė: taip nebūna...
Ir medžiui darės nejauku,
- - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Tačiau išlaukė, išstovėjo –
Kur jis per gruodą būtų ėjęs?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-12-09 14:41:22
Smagu, baltoji varnele, kad savo snapeliu vis „iškrapštot“ kažką smagaus. :) Labai patiko.
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2017-12-08 09:54:38
Geras įasmeninimas, netgi žmogui galima pritaikyti ☺
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-12-07 22:43:58
Begėdis ruduo ėmėsi žalčio vaidmens.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-12-07 20:04:06
jaukus susitapatinimas su gamta...žavinga
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-12-07 18:54:36
Įdomus tas gundymas, bet klevas stiprus...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-12-07 14:20:07
Atsilaikė klevas.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-12-07 13:36:05
Kantrus tas klevas...