Kiek daug gyvenimų – mylėtų, nemylėtų...
Visi pradingo tarsi lapai – vėjo sūkury...
Rudens nostalgija. Vėl pranašauja lietų.
Tu vienas kambary... Geri arbatą... Mėtai
Savas mintis. Po to ant popieriaus beri.
 
Nejaugi taip svarbu? Nejau svarbu kas buvo?
Pradingusių nebèteisi – veikiau gailies...
Tiksėjimas koks keistas seno žadintuvo...
Ir keistas tu kažkam turbūt iš pašalies.
 
Nes daug gyvenimų – į eilę surašytų.
Tik ar užteks dar dvasios juos paverst tiesa?
Tai kas, kad plėšei skiautėmis praeities šydą,
Tai kas, kad niekas nevertė – norėjai šito,
Nes juk likai toks pats – nesikeitei visai...
...............................................................................
 
Rudens nostalgija...
Vėl pranašauja lietų.
Vėsu. Dengies pečius pledu. Rašai iš lėto.
Dabar – šiltai...
Kol dar mylėt nepailsai.
 
2017 m. lapkričio 10 d.