Snigo, per naktį snigo
Nerimu ir abejonėm.
Keisčiausius kalnus supustė...
Ropinėja jais žmonės,
Praradę gyvenimo geismą,
Pusnyse paklaidinę viltį.
Ilgis būties vakarykštės,
Abejoja, negali nurimti –
Ieško, ko neturėję,
Klausinėja, bando suprasti,
Kodėl taip užpustė gyvenimą
Per naktį?
Per vieną naktį...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-12-07 20:02:20
Gražios, įdomios eilės.
Būna įvairiai: per vieną naktį užsninga, o per dieną ištirpsta. Viskas praeina. Tik reikia įdėti pastangų, kad gyvenimui nebūtų šalta.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-12-07 19:58:44
šiek tiek filosofiška, o gal ir ne šiek tiek...mąslios eilės
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-12-07 18:46:08
Naktinis žmogaus minčių sniegas toks gausus - kartais sunkiai išbrendamas...
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-12-07 13:13:25
Kai šitaip supusto, reikia pusnyje piešti sniego angelus, sako , padeda.
Angelas, Kalėdos.. ir šiokia tokia viltis - rankomis kaip sparnais plast-paplast...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-12-07 11:39:34
Būna ir taip.