Iliuzija

   Prieš mane sėdi mergina gan atviru veidu, spindinčiu subtiliu jaunystės grožiu. Nuoširdžiai šypso jos neramios, mėlynos akys, spinduliuodamos būsimų akimirkų laime. Kviečia, vilioja... Lūpos kukliai prasiveria, įtempdamos raustančius skruostus. Jos šviesūs, rusvi, besigarbanojantys plaukai, permesti į priekį ant balto megztuko, mainosi šviesesniais ir tamsesniais tonais. Tarp jų ir gelsvos sruogelės. Ir ji šypso žiūrėdama į mane, nedrąsiai, valiūkiškai moja tarsi pažintų, tarsi jau seniai būtų mano.
– Labas, – ta nuostabi būtybė dar labiau šypteli, nesivaržydama. – Aš tavo svajonių mergina. Nejau nepažinai? Mielasis, ar nenori su manim praleisti truputį laiko? Pabendrauti...
Mergina kalba, juokiasi. O į ausis muša ausinių muzika, skverbiasi į pačią sielą. Kažkieno rankos prispaudžia stygas vis prie kito lado sukurdamos naują stebuklą. Skambantį, besikeičiantį, užpildantį graudžia gitaros aimana. Tarp besikeičiančių minčių, scenos gilumoje išnyra būgnai, pilni, skausmingai mušami būgnininko lazdelės. Priverčia suklusti, nuneša savo ritmu į tolį. Užsimiršti ir svajonė atgyja, kartu su gitaros akordais, jaunos vokalistės gyvu, sodriu balsu.

Teksto autorius Martynas Laskys
Redagavo Rasa Banelė
elfas

2017-12-07 00:51:43

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): jeigu be

Sukurta: 2017-12-07 23:55:51

Tekstas priminė, jog labai panašiai rašiau mokykloje, būdama dešimtokė. Nors šeštoje klasėje apie  augintinį tekstas laimėjo laureato diplomą :) Regis, rašymais, kai visa kas tobulėja, nepaskubėsi. Visa savu metu.

Moderatorius (-ė): Pakeleivis

Sukurta: 2017-12-07 09:09:31

pataisyta:
busimų > būsimų
– Labas,
truputi > truputį

Ir stiliuką galima tvarkyti dar.