Širdie, talpinki viską viską ir daugiau,
Net nesvarbu, net jei staiga sustosi.
Ir negalvok,
Kad tai, ką kažkada laikiau,
Bus tartum lapai, krentantys nuo uosio –
 
Nebegrąžinamai, nes jau nesulapos –
Galbūt nulaužtos šakos, gal sausra artėja...
Nepameni pradžios ir nežinai tu pabaigos,
Nes juk gyvenime –
Daug gūsių vėjo.
 
Tai jis man nuplėšė lapus –
Užaugs kiti,
Bet tam, kad vėlei kada nors nukristų,
Supūtų dirvoje...
....................................................................
 
Tačiau juk tai –
Viltis!
Nes ne Dangus, o Žemė gimdė Kristų.
 
2017 m. lapkričio 4 d.