Vienintelė žvaigždė

Ir vėl žiema, ir vėl Naujieji metai,
Kiek buvo jų, kiek bus – kas sužiūrės?
Akis pakėlusi žvelgiu į dangų,
Ieškodama vienintelės žvaigždės.
 
O kaip norėčiau aš apglėbti viską,
Žinau, esu tik laikina viešnia
Šioj žemėje, kur baltos snaigės tviska,
Ir ledo lytys plaukia palengva.
 
Nunešdamos mano metus ir viltį,
Kad visa, kas gražiausia – priešaky,
Kai sutemoj maža liepsnelė spingsi,
Ir kai užgęsta – šviečia jau kiti.
 
Sustok! – šaukiu, –  akimirka žavinga!
Dar leisk pajust gyvenimo skalsos,
Kai iš dangaus ne snaigėm – žvaigždėm sninga,
O aš viltingai ieškau tik vienos.
Šilagėlė

2017-12-04 20:39:19

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): tepliotojas

Sukurta: 2017-12-11 00:39:44

troskulys gyventi stipresnis uz metu nasta...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-12-05 23:25:03

Labai patiko;

...Nunešdamos mano metus ir viltį,
Kad visa, kas gražiausia – priešaky...

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-12-05 08:58:08

Visada kažko ieškom ir laukiam.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-12-04 23:50:43

Faustiškai. Man patiko :)