Dvi spektaklio dalys su (atsi)prašymais

I.
Sovietinių laikų intonacija skaitau
nesvarbią interneto informaciją,
nuo kurios tampa klaiku.
Ilgokai lipdau lyderio formaciją,
 
bet šiandien vėl nerandu laikrodžio.
Be jo gyvenau anuo laiku
ir troškau būti laimingu vaiku
valstybėje, sukurtoje bepročio.
 
II.
Atsiprašau, kad šiandien šviesos
ir tiesos visur stinga,
o ką jau kalbėti apie vienybę.
Kažkas į ranką jau gnybia:
gyveni tik vieną kartą, todėl mylėk Tėvynę...
 
Supykęs iš įtempto lanko
į seną šunį šaunu, įžūliai keliu nykštį
lyg būčiau Jonas iš Anykščių,
ir pravirkstu, prilipęs prie tėviškės lango
tarsi vaikas, ką tik gavęs rykščių.
 
Pro miglą matau, kaip atsidūsta Brisius,
į kurį, ačiū Dievui, nepataikiau,
kaip rytas brėkšta, ašaros lašas tykšta
ant žolės lyg vaškas,
o aš, vaikas, kieme vaikau vištą ir kėkštą...
 
Bet pragydo gaidys ne laiku
ir tada (nuo minčių) pabudau...
Rytą valgysiu labdaros ryžius su saiku,
o plaudamas (skraidančią) lėkštę
viską išpasakosiu tau.
 
Na gal tu baik tą sapno aprašymą lėkštą...
Langas Indausas

2017-11-26 15:15:15

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2017-11-27 13:53:11

Skraidanti lėkštė pasviro,
Ryžiai pabiro,
Et, kad ir alkanas, bet nereikės plauti...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-11-27 09:02:46

Super...

Moderatorius (-ė): Pakeleivis

Sukurta: 2017-11-26 20:10:35

Klaidžiojimai laike. Tame, kas buvo , ir tame, kas yra. Iš esmės tai yra vienas ir tas pats. (Galima sekti tik požiūrio pokyčius).
Būvį tarp dviejų veidrodžių, rodančių tą patį, jungia sapnas. Bet ir jis yra (būtoji, esamoji) realybė, ir jis yra tebesitęsiantis tas pats. Miglose...
 
Panašu, kad tas pats yra viskas. Kad ir mano replikos: baigus apie vieną vaizdą (prasminę plotmę), prasideda ruliada: bet galima suprasti ir plačiau...
Taip, galima. Pavyzdžiui, pradedant sovietiniu – nebūtinai gi tat visuomeninio-politinio spektaklio tonui? Gal žodis žymi tiesiog (ieškomų, geidžiamų) patarimų laiką? Na, kai ieškoma kokių nors orientyrų.

Skraidanti lėkštė – dviguba. Visų pirma, tai siuto ir sielvarto metafora.
Paskutiniame monologo sakinyje – išsiblaivinimui (išsilaipinimui iš skraidančios lėkštės).

Spektaklis geras, vienintelio tvirčiau nesugaudau – už ką ir kieno atsiprašoma. Savęs, bendrapiliečių?
Todėl pasilieku savo regėjimuose – tai prašymai į dausas ir atsikloniojimai, nusilenkimai (būties) scenoje.
           (Recenziją parašė šiek tiek intelektualiai nusistekenęs teatralas P.)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-11-26 18:35:58

Oho. Turbūt visą savaitę rašei :) Bet viską teisingai surašei, kas tau būdinga. Net ir tai, kad gaidys ne laiku pragydo. Brat, miegot neduoda :(

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-11-26 18:01:54

geros gero spektaklio dalys...šauniai pavarėt