Mūsų kalnui

Santrauka:
Gedimino kalnui
Lyg melsvoj skaroj įsisupęs,
apsijuosęs vainikais žaliais,
šlaito kraštą įrėmęs į upę,
bočių paslaptį kalnas slepia giliai.

Čia užkopę semiamės tvirtybės,
tartum maldos klausomės tylos.
Ir lyg girdim – trimitų šauksmas kyla.
Lyg priesaiką širdis jį atkartos.

Įsijauskim į piliakalnio tylą,
mūsų protėviai  laisvės kariai.
Jų troškimai į širdį prabyla
ir jie mus lydės amžinai.

Sukilimus, karus prisiminęs
kalnas išsaugojo kaulus didvyrių tėvynės.
Tautinė vėliava amžiais plevėsuos,
mums primindama laikus tuos
herbera

2017-11-22 17:22:36

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-11-23 18:57:32

Ačiū,POETE, kad manęs nepamirštate. Jau net buvau susigraudinusi, kad mane pamiršote. Nors užvakar buvau prie Gedimino Pilies, bet kaip matote net nesiruošiu komentuoti.

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-11-23 16:02:03

Vilniuje nuo 1947 metų, bet tokio neteko regėti. Gal ir jis jau paseno, todėl neatlaiko?..