Senis (1)

Senis pabudo skaisčiai už lango šviečiant pilnačiai, susapnavęs keistą, šiurpų ir keistą sapną. „Ar aš dar gyvas, ar jau ne?“ Tokios mintys užplūdo senio galvą. Įsitikinęs, kad tai tik sapnas, nerangiai atsikėlė, kad nepažadintų žmonos, įsispyrė į atspurusiais galais šiltas kailines šlepetes. Tamsoje apgraibom susirado cigarečių pakelį ir žiebtuvėlį ir nusliūkino į tualetą. Neužsidegė net ir šviesos, kad visai pats neišsibudintų, tik nusičiurškęs į klozetą, atidarė langą ir užsirūkęs prisėdo ant vonios krašto. Galvoje sukosi vis tie keisti sapno spalvoti vaizdiniai.
Mažas, lyg ir pažįstamas miestelis su negrįstomis asfaltu gatvelėmis, sukrypusiais mediniais namukais, o juk reikia pasiekti geležinkelio stotį, išvažiuoti kažkur, susapnuoja, o kodėl? Bet pro tą miestą seniai nebevažiuoja traukiniai, traukdamas antrą cigaretę pagalvoja senis. O gal kalti kariniai lėktuvai ir sraigtasparniai ir ginkluoti iki ausų kareiviai, kuriuos susapnavo vakar naktį, sprendė dilemą senis, giliai įtraukęs cigaretės aitrų dūmą.
Slenka vorų voros, žmonių masės pro kareivių užkardą, tarp jų ir jis, žmona, vaikai ir nepažįstamieji. Jie skuba, lyg tai būtų pasaulio pabaiga, o gal karas? Dangaus horizonte pasigirsta lėktuvų, sraigtasparnių motorų ūžesys, plaikstosi liepsnų liežuviai. Tačiau, vos tik pasiekę žemę, virsta žmonėmis ir įsimaišo į žmonių voras. Senis pajuto, kad šalia vis daugiau ir daugiau atsiranda neaiškių, keistos nežemiškos rasės būtybių. Jis mėgino žmonių talpoje surasti savo pažįstamus, bet nebematė jų, neberado. Bejėgiškai bandė išsilaisvinti, pasprukti iš tos minios, kai viena jauna daili moteris, suspausta minios ir prigludusi prie senio, pašnabždėjo į ausį: „Nori manęs? Įeik!“ Jo geismas buvo be galo didelis, kai jos apnuogintos kojos apsipynė senio paliegusias kojas, kai dailios ir putnios jos lūpos įsisiurbė į raukšlėtas lūpas. Sustangrėjo varpa. Vargais negalais senis susivaldė, susitvardė. Pasakė – ne!
Kad sužinotų mano žmona, pagalvojo senis, ką pasakytų apie tai, ką kas naktį sanuoju? Surūkęs antrą cigaretę, senis sandariai uždarė vonios langą ir išgėręs stiklinę šalto vandens nusliūkino vėl į miegamąjį. Deja, miegas neatėjo iškart. Jis vis regėjo tamsoje jauną moterį, jos kojas, lūpas ir viliojančią, gundančią šypseną.
Medis

2017-11-18 20:58:43

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-11-20 10:05:03

Labai geras pasakojimas, laukiu daugiau...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-11-19 08:44:25

Va, čia man patinka. Viktorai, gal tai, ką radai?