Tu mano Dievas

Santrauka:
Kūrinio mintis — atskleisti kitokią meilės sampratą, kaip šventenybę, kilusią iš žmogaus vidaus. Vertinamas mitinis ar mistinis bendravimas. 
Šviesoje paskendau,
Pajutau šaltį ir pakilau,
Maniau, kad nusileisiu žemyn, it negyva žuvis.

Tuomet plaukai drebėjo iš baimės,
Oda buvo neutrali, kaip ant jos prilipusios ašaros,
Maniau, kad, tai nesibaigs niekada arba niekada nesibaigs, o gal baigsis, kaip saulė nusileis į jūrą ir joje paskęs.

Vėl paskendau šviesoje,
Tačiau pajutau šilumą ir ten pasilikau,
Maniau, kad Dievas iš viršaus man šilumą padovanojo, bet pažvelgusi į tamsoje esančią šviesą, pamačiau tave. 
Tu mano Dievas.
Alchinesa

2017-11-14 18:49:40

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Karilė

Sukurta: 2017-11-15 12:00:07

Puikus plunksnos valdymas, subtili minties raiška. Laukiame naujų tekstų.

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-11-15 09:48:37

Įdomus pasiskaitymas vertas apmąstymo, suteikiantis šviesos blyksnį.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-11-14 21:34:59

Originaliai pateiktos mintys.

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2017-11-14 19:51:21

Gražu ir solidu.