Teatras

Teatras... Čia viskas netikra,
Laikina, išgalvota.
Scenoj ne žmonės – artistai,
Dalijantys dirbtinį juoką.

Iš jų lūpų ne žodžiai – strėlės,
Aidu perskrodę salės erdvę,
Išsisklaido... Nė vieno žiūrovo
Nenužudę, kartais – net nesužeidę...

Prieš mus ne veidai jų, o kaukės
Nugrimuotos... Todėl tokios gražios.
Čia meilė kitokia ir skausmas,
O mirtis – apgaulė, miražas...

Tai kodėl mes taip mylim teatrą
Ir be jo negalim gyventi?
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Nes visas mūsų gyvenimas –
Kaip teatras – laikina šventė...
atkaklioji

2017-11-14 11:04:14

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-11-14 14:22:50

Pritariu, jog kiekvieno gyvenimas yra vaidyba - ne scenoje, o žemiškuose dalykuose...
Taip, mylime teatrą, nes norime atrasti ten save... Bet svarbiausia gėrėtis vaidmenų perteikimu...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-11-14 12:51:59

Kiekvienam žmogui lemta suvaidinti savo gyvenimo dramą, kuri įgauna kartais komišką, kartais tragišką atspalvį, priklausomai nuo artistų savybių ir gabumų. Tačiau aš neišdrįsčiau  likimo tampyti už ūsų tiktai šiaip, kad pažaisti.