Aš nenoriu kartot, bet kartojasi
Pilko lapkričio murzinos dienos.
Krenta lapai numirti po kojomis
Paskutiniai... Ir šakos vėl vienos...
Aš nenoriu girdėti, bet girdisi
Skėtin tirštas ledinis barbenimas.
Tie lašai teka tiesiai į širdį
Vis kapsėdami – šitoks gyvenimas...
Aš nenoriu matyti, bet matosi –
Lizduose balto gandro nė vieno.
Tik viltis įsižiebusi žvakėse,
Kad naktis pasikeičia į dieną...
Galit rišti akis, bet žinosiu,
Koksai metas taip drasko krūtinę...
2017 m. lapkričio 2 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-11-14 07:41:33
Po rudens po Kalėdos, tad gyvenkime jų laukimu, o vėliau pavasario, kuris atgaivins sielą, prikels naujam gyvenimui.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-11-14 04:51:43
Toks rudens likimas: jo nemėgti, o ypač lapkričio...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-11-13 20:38:56
net sugraudinot...labai gražios eilės...
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-11-13 17:09:30
Galit rišti akis, bet žinosiu,
Koksai metas taip drasko krūtinę,
Visus langus plačiai atlaposiu,
Kai pavasaris grįš į gimtinę
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-11-13 15:25:14
Lakūs žodžiai, įtaigus lyriškas sonetas.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-11-13 11:33:33
Puikus lapkritinis minoras.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-11-13 10:26:34
Taip, toks metas - truputį apsnūdę, truputį pavargę... Gerai perteikta nuotaika.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-11-13 09:38:51
Puikiai apie lapkritį.