Gėlių pieva

Padovanočiau tau aš daug gėlių –
Neužmirštuolių, rožių, gal alyvų...
Tačiau nuskinti jų juk negaliu,
Nes skintos gėlės – visada negyvos.
 
Geriau paimki pievą ir eiles –
Šį rudenį tebus tau dienos šiltos,
Kaip tavo žydros akys, į kurias
Pats Laimės Dievas nutiesė man tiltą.
 
Tenai radau paukščius, medžius, žiedų
Neišsiskleidusių didžiulį lauką...
Tik juos išskleisti žodžių nerandu,
Nors man atidavei save ir daug ką,
 
Kas išmatuojama širdies vien plakimu.
Ar dar žvilgsniu?..
.....................................................................
 
Bet ten galiu paklysti.
Tad dovanoju pievą netoli namų,
Kur skleidžias gėlės ir nebenuvysta.
 
2017 m. lapkričio 2 d.
kaip lietus

2017-11-11 12:34:10

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-11-13 09:49:14

Puiki dovana.

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2017-11-12 14:13:48

Nepaprasta pieva, ypatingos eilės!

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2017-11-12 13:30:40

Kad man kas tokią pievą... Pasiimu eiles. Ačiū.

Vartotojas (-a): aurimodalia

Sukurta: 2017-11-12 11:00:44

Nesuvystančios pievos }!

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-11-11 23:45:32

Nuostabios eilės JAI.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-11-11 17:26:12

puiki ta jūsų gėlių pieva...

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2017-11-11 15:44:24

Geriau paimki pievą ir eiles –
Šį rudenį tebus tau dienos šiltos,
Kaip tavo žydros akys, į kurias
Pats Laimės Dievas nutiesė man tiltą.
 
...geriau negalima išjausti, jausmai įsirėžia...