Ties tarpduriu

Pasimeta žodžiai, nes jausmo neturi –
Aš juos dar menu, lyg regiu,
Bet daugiau negirdžiu....
Telieka vien praviros pasakon durys –
Tik stalo nėra kambary, nebėra ir kėdžių.
 
O vietoje saulės vos dega lemputė,
Jungiklis ant sienos plikos ir įžengti baugu –
Dar noris šiek tiek apsimetus pabūti
Net jeigu ne princu,
Tai bent jau geriausiu draugu.
 
Bet ką pasakyt?
Mano žodžiai neranda
Tavųjų toj prieblandoj –
Aidas dusina glėby.
Ir buvus malda jau pavirto į mantrą –
Karolius rožančiaus išbarstė pirštukai laibi.
 
Todėl pasimetusių žodžių nereikia –
Surinkčiau gal juos –
Nežinau, ar vis dar artimi...
..........................................................................................
 
Ties tarpduriu stovi nei senis, nei vaikas
Vis dar nenusprendęs sugrįžti ar eiti pirmyn.
 
2017 m. spalio 6 d
kaip lietus

2017-11-10 05:48:09

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-11-10 17:49:36

Ties tarpduriu  sunkus apsisprendimas...geros eilės

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2017-11-10 15:03:48

Iškalbingi žodžiai.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-11-10 13:36:43

Kartais, kai dingsta žodžiai ateina palengvėjimas. 

Vartotojas (-a): romansier

Sukurta: 2017-11-10 10:28:17

gyvenimiškas potyris
 

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-11-10 09:47:21

Viskas keičiasi, nėra pastovios būsenos ir žodiai išskrenda lyg paukščiai.

Vartotojas (-a): aurimodalia

Sukurta: 2017-11-10 09:13:30

Vardan bežodžių eilių !} 

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2017-11-10 08:12:13

...laikas turi tik atmintį, kartais ji praskleidusi šydą šviesoje, o kartais tai liūdesio...

Vartotojas (-a): Mira Mira

Sukurta: 2017-11-10 06:27:41

Būna ir man, pasimeta žodžiai ir mintys pabėga kas sau. Pasibaiminu jų visiško dingimo, tų žodžių, tų minčių ir apskritai suvokimo. Bet atgalios? Ne. Patiko, paimsiu į mėgstamus. Ačiū.