Ar girdi, tyliai šnabždasi lapai po kojom...
Kaip mes augom, kaip  brendom, kaip skristi svajojom...
 
Kaip tikėjom, kad skrydis nuneš mus į tikslą
Ir užmiršom stebėti, kaip vasara tviska, 
 
Ir užmiršome džiaugtis, kaip lietūs mus prausia,
Vis galvojom, kad tikslas ir skrydis – svarbiausia!
 
Ir vis laukėm ir klausėm valiūkiško vėjo, 
Kuris mus vieną dieną skraidinti žadėjo.
 
Mes taip laukėm, kad net nebematėm žvaigždynų, 
Negirdėjom, kaip juokiasi mūsų kaimynai.
 
Mes rimti, susikaupę vis ruošėmės skrydžiui, 
O išskridusius nuolat stebėjom pavydžiai.
 
O dabar štai jau gulim – skrydis baigtas! – finalas.
Ar laukimo didžiulio buvo vertas toks galas?
 ...
Ar girdi, tyliai šnabždasi lapai po kojom,
Kas tavojoj širdy? Apie ką tu svajoji?..