ne pastoralė
akmuo –
ne kelkraščiu
ir ne pro šalį –
į lėlio vyzdį
mauduliu
tantalo išnaktėm –
ne pastoralėmis –
aš į save
įaugusi
vanduo –
ne vynas gi
vanduo – tik vynas
jei patikėsi
kryžkryžiais
į lėlio pasiją
visa panirusi
savęs jau nema-
tysi juk
gilyn –
į atmintį –
lėlys sušalęs
alsuoju tylų
graudulį...
geriau į kelkraštį
ir pastoralėmis
pati save
pasaugosiu
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2006-11-24 18:53:00
geras pasaugojimas...
kai taip žodžiai muzikuoja... pastorališkai. Gerai.
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2006-11-23 00:59:56
Jau be penkių 1 val. nakties. Perskaitęs šį Jūsų įdomų eilėraštį ir aš jau "alsuoju tylų / graudulį...", bet į kelkraštį nesitrauksiu, nes nemoku savęs saugoti, juolab pastoralėmis...Pasikliauju likimu ir Akščiausiojo valia. O Jūs šaunuolė:-))