Tiek dienų
nušvito
užgeso nekviestais,
neprašytais žibintais.
Šitiek visko sudėjai
į margą gyvenimo raštą,
liūdesy ir džiaugsme
save iškentėjusi.
Tiek kelių ir takelių
išvaikščiojai, kurdama
sau gyvenimo moto.
Atsirėmus į drebulės šerdį,
ir dabar
šuliny skandini
praradimus atodūsiais...

Dienai švintant ir dienai gęstant
ar išdrįsi kuomet paprašyti
leist sugrot išvargintai sielai
lengvą džiaugsmo trumputį akordą?..

2017-11-04