Lyg sutemtų...
Diena nusipynė
Iš lietaus begalinį atodūsį –
Vėlei kryžkelėj rudenių rodosi
Siluetai lėlių skudurinių.
Tartum aklos.
Ar rankos uždengia
Jų akis?
Ar blakstienos sulipusios
Nuo vienatvių?
Į sapną sulipusios
Nepaduoda viena kitai rankų.
Nors nemiega –
Puikiausiai supratusios,
Kad tik šitaip išliks nuolat orios.
Tačiau spalio pabjurusiam orui
Neatsispiria –
Jo glėbin metasi.
Štai todėl tada sutemos tęsiasi
Ir naktis atsiranda beribė...
...........................................................................
Praeities kapiušonuose slypi
Palaidi plaukai virtę į kasą...
Na, o siela? Bet kas tai?
Užkasusios
Ją giliai.
Bet vis tiek juk dvilypės...
2017 m. spalio 14 d. zz ne
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2017-10-31 16:19:57
pirmas posmas taip optimistiškai nuteikė - galvojau gal poezija
bet ir vėl ne šį kartą
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2017-10-31 15:32:56
Suintrigavo pavadinimas , skamba kaip ,,Kapų šonuose,, - tinkamas šių dienų datai...
Vartotojas (-a): aurimodalia
Sukurta: 2017-10-31 14:57:37
Siurealistiškai '},
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-10-31 14:48:40
Originalios eilės. Pritarčiau Langui Indausui, kad jaučiasi helovyno nuotaika ir raganų viralo kvapas,
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2017-10-31 12:38:11
Nagi pajutau helovyno dvasią, kvepiančią serbentų vynu...
Tai tie praeities kapiušonai - manau, tai kapinių šonai, kur užkasami savižudžiai, suvažinėtos undinės palaidais plaukais ir kiti besieliai padarai kaip antai: zombiai, transformeriai, supermenai, nusišnekančios vanagaitės ir užsakymo neįvykdę siuvėjai ir batsiuviai.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-10-30 20:22:34
su mistikos prieskoniu, paslapties krisleliu...užburiančios eilės