Vėl rudens ilgesys pasidengęs rūku
tyliai tūno už medžių kamienų.
Tolumon pasistiebus kasvakar žiūriu,
tarsi kirvarpa griaužia kas dieną,
kol jausmai išsilaksto lig pat debesų,
kol sapnai uždaryti nutyla.
Aš viena su tavim paslaptingai kalbu,
aš viena žengiu žingsnį į tylą
ir ruduo išakėja godotas mintis,
žvaigždės spindesiu žemėn sugrįžta.
Bėga ilgesio laikas ir virpa naktyj...
Spindi mėnuo danguj, auksu tviska.
spika
2017-10-29 19:53:18
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-10-30 20:38:50
įtaigūs pamintijimai, jausminga...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-10-30 12:38:10
Vėl rudens ilgesys pasidengęs rūku
tyliai tūno už medžių kamienų.
Pakanka vien šių eilučių , kad suprasti ilgesio prasmę...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-10-30 11:26:24
Toks rudeniškas minkštumas...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-10-30 09:56:56
Jaukus rudens ilgesys.