Jau baigės
žodžių šokis rudeninis –
tavęs jiems nepasiekti, neprišaukt,
tik pasakyki, kas mintis manąsias ginė –
taip liepė stiebtis lig žvaigždžių, dangaus.
Ne paukščiai jie,
gal net ne skrido –
dejavo, inkštė tartum pašauti,
naktis sutemo, ir nebuvo jokio ryto,
kai mindė juos kaskart kiti.
O jie tiktai į vieną širdį lėkė –
ir nešė ašarą,
tikėjimą,
maldas,
užmiršo duonos plutą, riekę –
jie alkani tebuvo vien tavęs.
Jie pasiklydo vėjuos,
labirintuos,
tartum drugiai naktiniai klaidžiojo tamsoj
ir vis tikėjo, kad po nakties dar švinta,
ir saulę, spindulį surasti vylės tuoj...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-10-23 12:12:22
Jautrus,ilgesingas,puikus žodžių šokis.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-10-23 10:45:26
Eilės kerinčios.
Tikėjimas yra širdies balzamas. Viltis gyvenimo atrama.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-10-22 22:27:45
Stipru. Svarbu – vilties išlieka.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-10-22 05:02:03
Kaip visada... Tektų kartotis :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2017-10-21 21:06:55
Ir man patiko...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-10-21 18:30:59
Išradingai ir įtikinančiai...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-10-21 17:40:27
Nuostabus rudeninių žodžių šokis. Patiko labai...
Vartotojas (-a): saulažolė
Sukurta: 2017-10-21 12:53:26
Maloniai pašokau su rudeniniais žodžiais. Puikus.