Kai po paskaitų paikas
studentas Tomas Ak Vi(l)nietis,
apsimetęs Nebyliu,
važiavo troleibusu
į Kamajus pas Vaižgantą –
legendinį linų pradininką
krašte mūsų,
elektros laidais atėjo gandas,
kad Vabalninko stotelėj
prie jo priskreto vabalas
su blizgančia liemene ir kreivu ūsu –
pasaulis dar nebuvo matęs
tokio egzemplioriaus reto:
vienoj rankoj Biblija,
kitoj Marxo Kapitalas –
antras tomas atbulai parašytas.
O kai studentas pastebėjo,
kad nebelyja,
jau aušo egzaminų rytas,
todėl griebė knygą
ir nelauktai prašneko
totorių kalba tobulai...
pyp – pyp – pyyyp...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2017-10-22 09:23:23
Dar viena daugiaprasmybė, poetinis neapčiuopiamumas (ir gerai, nors visada lieka ir tikimybė, kad daugiau priklauso ne nuo paties serpantino, o nuo interpretuotojų…).
Vaizdelis gražiai pačiuožęs, sąskambiuose žaidžia įvairių kultūrų ir faktūrų personažai (Tomas Akvinietis ir Ak Vilnietis, Vaižganto „Nebylys“ ir šiaip nebylys, t. y. negebantis kalbėti), vabalų žodinės-vaizdinės mutacijos, susipynę laikmečiai…
Viską išaiškinti ir nebūtina. Tešėlsta atviros, laisvos ir linksmos fantazijos.
Tarkim, kaip tik toks yra pasaulis, kai studentą merkia minčių lietus.
Bet jei studentas yra kiekvienas (kažko visi nuolat mokosi), jei pabudina kokios šakės, kai jau metas rodyti ką įsisavinai…
pypt – sakytum, skambutis į (pa)sąmonę, betgi nuskamba pagrindiniai išmokti keiksmažodžiai, kuriuos užnešė – kas? Istorija. Ordos, jungai kažkur iš Rytų…
Daug geba studentas, visas toks suintegruotas…
Akivaizdu, kaip tautiškumas ir svetimžemės kultūros, visokios keistenybės virsta samplaika.
Pavadinimas Pyptelėjimas vis dėlto rodo tebegyvą tautiškumo krislą – saiką. Trumpai drūtai.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2017-10-21 21:01:14
Jūsų kūrybą skaitau kaip galvosūkį...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-10-21 18:33:17
žaismingas pyptelėjimas...