Kai apgaubia žemę sutemos rugsėjų
Ir byra žvaigždės vienišos pernakt,
Tu ankstų rytą tartum Prometėjas,
Skubi mokyklos žiburius uždegt.

Ir pradedi prasmingą darbo dieną
Tarp mylimų savo mokinių,
Taip išdalini save po kibirkštėlę,
Nes žinai, kad pavasarį ir vėlei
Pakils į saulę tavo mokiniai...