Tik kartą suradau tave...
Nors jau žinojau –
Esi tartum viršūnė medžių nulaužtų,
Kai žemėje liūtis,
O danguje liepsnojimas –
Vanduo, ugnis ir vėjo šėlsmas tu.
Žaibai strėlėm prismeigę violetą niūrų
Į debesis dalijo...
Jūroj be krantų
Dar plaukė laivas vienišas,
Kol plyšo burės –
Paklýdau aš...
Likai kažkur tai tu
Palikusi man ugnį, vandenį ir vėją –
Bedugnę liūdesio ir skrydį virš kitų
Dienų, kurios tylėjo...
.............................................................................
Tačiau vis tikėjo,
Kad nėr nei pasimetusių, nei užmirštų,
Kad šėlsta, siaučia audros jūroj be krantų,
Kur ta neatrasta sala.
Ir tu...
2017 m rugsėjo 19 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): aurimodalia
Sukurta: 2017-09-24 21:32:58
Pavėjui į ugninį vandenį !}
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2017-09-24 20:19:02
Sūkuriuojančios jausmų eilės...
Čia taip po uragano būna... ;)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-23 19:52:00
gražiai ir jautriai...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-23 13:17:51
Jaudinančios eilės Mūzai.
Prisiminiau poeto E. Matuzevičiaus vieną eilėraštį, o gal tik jo fragmentą:
"Kartais laimė ir tai
Ką esi iškentėjęs,-
Kas tau draskė ir plėšė krūtinę perpus…
Juk atgyja šaka,
Nors aplaužo ją vėjas,
Ir į saulę vėl kelia žaliuosius lapus.
Vėl žaliuoja
Ir žydi šaka sužeistoji,
Jai žydėjimas šitas
Brangesnis daugsyk,
Nes atlaikė audras,
Nepalūžo, kovojo…
Ar gyvenime šitaip nebūna, sakyk"
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-09-23 12:44:30
Be galo įdomūs žodžiai, verčiantys ieškoti ne tik neatrastų salų, bet it nutylėjimuose prasmių...
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-09-23 11:56:34
...jei neturėtume vėjo, kaip mes suprastume... kas yra ramybės sala...
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2017-09-23 11:42:54
Kai vėto-mėto, laužia-nepalaužia, kas belieka...