Atsiminimų šuliniuos
Auksinės žuvys nuolat plauko.
Ar tu ateisi, kai ilgiuos,
Kada ražienom styro laukas?
Glamonė vėjo. Bučinys
Vėsus it rytmetys rugsėjo...
Paguodei. Manyje esi,
Nes niekur nebuvai išėjęs,
Nes atminimų šuliniuos
Auksinės žuvys nuolat plauko,
Nors nieks manęs nebebučiuos,
Neglostys sidabrinio plauko,
Bet tavo ilgesio banga
Atsiminimuos paskandino.
Už lango dar viena diena,
O aš aplipus aukso žvynais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-09-25 10:36:50
Gera pasaka.
Vartotojas (-a): Aneliukė
Sukurta: 2017-09-23 23:30:21
patiko...atsiminimai visada mus lydi ir dažniau tie gerieji, kuriuos autorė palygina su šuliniuose plaukiojančiom auksinėm žuvimis... gražu...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-23 13:40:20
Nuostabios eilės.
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2017-09-23 11:55:25
Šįkart su pasakos motyvu ir gražia pabaiga, šauniai!
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-09-23 11:54:16
Pasakose tiek daug išminties ir svajoniu...Ačiū
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-09-23 11:23:17
Ne dėl žuvų. Bet todėl, kad... Na, patiko jis man :) Rašėt truputį atsipūtusi - lengva ranka. Nesvarbu turinys, energija gera sklinda :)