Dužęs

Tiktai vėjo sparnai, tik šešėliai ilgi
apkabina ir vėlei paleidžia,
tu tyli, žvaigždele tu degi,
joks glėbys tavęs nesužeidžia.

Ateini, išeini, tartum upė teki,
atspindžiai debesų tavo veidrody žaidžia,
ne svajonė, trapi ir laki,
tartum angelas dužęs žemyn nusileidi.

Po sparnais ir po kraujo lašašais - mes abu
atsitiesti, pakilti negalį,
rodos, veriasi lūpos, rodos, kalbu -
bet be angelo mudu bedaliai,

nes už spynų visų ir už vartų tabu
baigias žemė ir kelio šio galas...
bitėžolė

2017-09-23 10:07:16

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-09-25 10:39:30

Puikiai skausmingas.

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-09-23 14:14:56

Jausmingai, laisvai skambantis sonetas.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-09-23 13:55:38

Iš širdies plaukiantys žodžiai. Nuostabus sonetas.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-09-23 11:25:15

Banguojančiai, ritmika dėkinga. Ilgas brūkšnys alt 0150 –

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-09-23 10:15:27

jautriai, įtaigiai...puikus sonetas