tu netikėk sapnais į vienišystę linkęs
bet toks savotiškai laimingas atkaklus
lyg slaptas bučinys alkūnės linky
lyg palaipsniui užtemstantis dangus
vėlyvas vyšnių skonis ir dejonės
geismų aistros ir meilės troškulys
deruosi nors ir drasko abejonės
žinodama —negrįšiu atgalios
į tavo metų dieną paskutinę
į traukinių žymėjimo stotis
už upės vingio pasiliks gimtinė
ir paslaptinga lyg žvaigždė viltis
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-09-22 08:40:05
Nuostabu...Nesinorėjo atsitraukti skaičius...
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-09-21 23:19:35
sodru, užkliudė...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2017-09-21 19:18:29
Patiko...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2017-09-21 14:32:28
už upės vingio pasiliks gimtinė
Toookia nostalgija apėmė, tokia nooostalgija........ :)
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-09-21 10:23:58
labai jausmingos su maža dalele vilties.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-09-21 07:10:10
"į traukinių žydėjimo stotis",,,gražiai pasakyta... viltingą pavasarį jaučiu...ačiū
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-09-20 21:06:43
O tie saldžiai ilgesingi prisiminimai
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-09-20 20:52:56
Subtilūs žodžiai, be galo įdomios mintys... Ačiū.