Liepsnoja rudenį klevai,
Jie dar nenori pasiduoti.
Nuo tos liepsnos
Užplūsta mus šilti jausmai
Ir gera daros širdyje,
Ir norisi dainuoti.
Paklaidžioti akim
Liepsnojančiom viršūnėm
Lyg paukščiui paskrajoti.
Kokia mozaika nuostabi
Privertusi užmiršt,
Kad medžiai nusirengs
Ir taps visai nuogi.
Ir aš iškėlus galvą vis žiūriu,
dar norisi pabūt su rudeniu kartu,
Neleisti jam išeiti.Pabraidžiot
Tarp kaštonų branduolių,
Bet kažkas kviečia jau 
Vidun užeiti. Kaip gera
Pasišildyti prie židinio ugnies
Ir pažiūrėt, kaip liepsnos
Rudens valsą šoka.
Pajausti šilumą širdies
Ir ramų, tylų jos plakimo šokį,
Tarsi liepsnojančių klevų...