(Pilietinė satyra)
 
Skrenda Vytis gatvėje mažo miestelio,
Išdidžiai raudonoj vėliavoj vėjyje skrenda.
Nesupranta žmogus, kada vėliavą kelia,
Kodėl sostinėj Vyčio paminklui vietos neranda.
 
Gal ten ne lietuviai valdžios kėdėse sėdi,
Gal eurais ar zlotais jų akys apteko?
Gal pamiršo istoriją savo ir jau nebe gėda,
Kai žada įrengti jo vietoj fontaną?
 
Koks trykš ten fontanas, kai Šimtmetį švęsim,
Atkurtą valstybę vasarį minėsim?
Ryte fejerverkai visi bus užgesę,
Fontane varveklius kaip nosis regėsim.
 
Vargas tautai, miestui, valstybei,
Nesibaigiantis Lietuvai vargas,
Kai garbę, orumą pamynęs
Atsisėda į valdžią vergas.
 
Atsisėda ir bijo mylėti
Savo protėvių didvyrius, kalbą.
Ima mikčiot, šypsotis, vapėti
Apie modernizmo svarbą.
 
..............................................
Gerai kad nors čia, Lietuvos vidury,
Žmonės gerbia ir myli Vytį.
Kaip gerai, kad esi, kad kartu gyveni,
Kur karžygiai gali sugrįžti.