Aviečių prietarai

Slenkant ūkanom ima tirštėti
Seno parko fontano lašai.
Bet dar kvepia vėlyvom avietėm,
Nors ir vasaros teko mažai.
 
Nelabai buvo draugiški lietūs –
Nuo sūpuoklių vis plovė dainas.
Naktimis stigo laiko derėtis,
Ar mėnuo kokią žvaigždę numes...
 
Net šešėliai įkaist nesuspėjo,
Napakilo akmuo virš vandens.
Susivėlus akacija vėjy
Prašo dar neskubėti rudens.
 
Tad beriu užsimerkus avietes
Į fontaną nuo kairio peties.
Sako, prietarais reikia tikėti –
Gal pareis, ant suoliuko prisės
Bobų vasara –
Saulę grąžinus,
Gers avietinio skonio vandens...
 
2017 m. rugpjūčio 2 d.
Saulėlydis

2017-09-13 08:20:39

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-09-14 13:02:02

Puikios eilės ir įdomūs prietarai...

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2017-09-13 20:12:55

Įtaigu, nepaprasta...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-09-13 12:05:54

Nuostabios eilės.. 

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-09-13 10:01:07

dieviškai gražios eilės...glaudžiu