Pavėluotas

Pavėluotas moliūgo žydėjimas,
Toks užilgintas dygt nenorėjimas,
Toks auksinis jo žiedo švytėjimas,
tarsi saulė rugpjūčio delnuos.
Ar sukrausi man vaisių, moliūge?
Tris kartus aš juk sėjau tave,
Bet tu poniškas, dygt nenorėjai.
Dar viliuos, nors ruduo jau šalia.
Tavo žiedu auksiniu grožėsiuos,
Tavo rankom, vis tiesiančiom ūglį pirmyn,
Ir stiprybe tavąja tikėsiu, nors darže
jau ruduo, savo ranką ištiesęs,
Vis eina pirmyn.
Audronaša

2017-09-12 10:15:15

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): oioioi

Sukurta: 2017-09-12 21:22:27

Taigi puiku jau vien todėl, kad kažkas nauja... Rožėm, lelijom ir kitom gėlėm jau tiek ir tiek prirašyta, o šit moliūgo žiedui irgi atėjo eilė. Jis tikrai gražus ir kvapus, spalvingas, tad nusipelnė mus pavedėti giliau į tą šalnotąjį laiką...
Tavo žiedu auksiniu > auksiniu tavo žiedu (ar ne sklandžiau skamba ir kirčio klaidos būtų išvengta?)
... tiesiančiom ūglį pirmyn > o be pirmyn? (ir taip aišku, kad ne atgal
Sėkmės!
 

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-09-12 17:38:16

Sakoma: "Pavėluota laimė nešildo, neišskridę paukščiai sušąla". Nesitikėkite, kad moliūgas vasarą ,nepalankių orų skriaustas, dar ir vaisių užaugintų.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-09-12 16:16:44

toks rudeniškas paveikslas...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2017-09-12 11:34:54

...viltingai ir labai puikiai apie rudeniško žiedo švytėjimą...auksinį iki ašarų...