Nešu ant rankų savo dalią –
skalsi riekė ir prakaitas sūrus,
ir žemė mano, kur pasaulio galas
ir kur pradžia visų pradžių.
Žinau, kažkas suras ir didį kelią
link saulės, link ryškių žvaigždžių,
o mano rankos kasdienybę kelia
ir renka trupinius šviesių žvaigždžių.
Todėl žinau – jau niekur nenueisiu,
aš liksiu būti amžius čia,
kur kiekvienam – šios žemės vaisius,
kur sotina ir girdo čia.
Nors kartais rodos – šita žemė baigias,
ir gena gena kas iš čia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-12 16:27:15
pakylėta virš kasdienybės dalia...labai gražios eilės
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2017-09-12 11:30:38
...su didele meile gyvenimui...labai gražūs žodžiai...
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-09-12 07:52:41
Čia - nuostabi gimtinė ir viltis...ačiū
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-11 17:14:57
Mielos eilės apie dalią.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-09-11 13:30:14
Daugelio panaši dalia,reikėtų džiaugtis šia diena, bet ne visada pavyksta.