Man šilta ten...

Ruduo vėl spalvina medžius,
O aš suklupusi prie Meilės vartų,
Išalkusi bučiuot apnuogintus žodžius
Ir Tavo plaukuose ieškoti savo  rankų.
Aš sukuriu vaizduotėje namus,
Kur nuo šešėlių svyra Tavo balsas,
Siekiu juos lūpomis ir nesvarbu kas bus,
Kai rudenį nurengs negailestingos šalnos.
Man šilta ten, kur Tu esi,
Kur švysčioja šviesos auksinės  spalvos,
Kur abrikosai taip sunokę vidumi,
Kad nebeištveriu – imu ir atsikandu…
Juodojibagyra

2017-09-09 17:30:38

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-09-11 12:56:50

Geras kontrastas - negailestingos šalnos ir sunokę abrikosai :)

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-09-11 12:29:17

Darosi karšta, ne tik šilta, puikiai.

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2017-09-10 22:32:54

Labai moteriškos ir mielos eilės

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-09-10 20:11:18

Labai mielos eilės.

Moderatorius (-ė): KitaJūra

Sukurta: 2017-09-10 10:17:40

Paskaičiusi sušilau...ir abrikoso noriu :)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-09-10 00:14:15

Vylingai taip... :)

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-09-09 20:30:34

gundymas abrikosais ir šiluma...jausmingos eilės