Pasibels kada nors tau į langą
Lyg ir artimas, lyg ir svetys,
Viešpats delnu padangę uždengęs...
Ir atversi pati
Tas duris, kur sapnai neuždaro –
Nėr aplink svetimų nei savų –
Vien stiklėjančios ilgesio marios
Be sidabro žuvų.
Kur nėra jokio šurmulio, aido –
Nėra medžių ar kopų baltų.
Kur paklydę saulėtlydžiai braido –
Juk nėra ten krantų.
Įsileisi vidun piligrimą
Iš matytos šalies tolimos,
Užu stalo prisėsi nurimus,
Šalimais jis rymos...
Ir tylėsit abu užsimerkę –
Ir ištirpsit...
Kol vėjas papūs,
Kol išaštrintas rytmečio dalgis
Pirmus perpjaus lapus.
...................................................................
Jausi tu, kaip su vėju nubėga
Gal laukimas –
Širdies virpulys...
Ir nelieka, nelieka jau nieko –
Netgi jo neturi...
2016 m. gruodžio 31 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-09-09 21:54:17
ilgiasys
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2017-09-09 11:14:58
Labai patiko toks filosofiškai jautrus kalbėjimas
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-09 10:50:23
puiki lyrika...priglausiu
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-09 10:49:29
Nuostabios eilės. Reikėtų truputį pakeisti mintis pozityvesnėmis. Pozityvios mintys yra geros nuotaikos kūrėjos. Gera nuotaika dar niekam nepamaišė.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2017-09-09 10:35:33
Taip atsargiai, tarsi pirštų galų prisilietimais. Patiko.
Vartotojas (-a): aurimodalia
Sukurta: 2017-09-09 10:00:21
Turtingai !}
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-09-09 09:44:05
Kas čia lietų užšaldė? Jau ne lašai, o ledo kristalai - egzistencinės tiesos.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-09-09 08:10:11
Tyliai, tyliai lauksiu pavasario... lauksiu Tavęs... :)