Santrauka:
Atgal į tolius...
Kartais nuklysta mano mintys:
į blėstančios praeities tolius –
žinai – gimtas palaukes lankys,
kartu pažvelgs į tėvų kapus?..
Kerojusio klevo šakom prabėgs,
kurio kieme jau seniai nėra,
ties žydinčiom pievom palinks,
žaliuoju kiemu, aptvertu tvora.
Pavasarį išvys baltuojantį sodą,
pajaus kvepiantį šieną lankoje,
pasiklys geltonų rugių gubose –
pailsusios nurims vakaro vėsoje...
Tik armonikos garsų neišgirs –
nurimęs šauksmas praeities,
o atminties gija trumpės vis –
dabartyje nieks jos nebelies.
2000 m.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-06 20:08:03
Girdžiu, - pravirksta senos liepos
Tolumoje nuaidi jų rauda...
Aš, veidą rankomis paslėpus,
Verkiu Tavęs, o tėviške šventa...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-09-06 10:37:01
Taip viskas po truputį blėsta ir negrįžtamai tolsta.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-09-06 07:52:04
Žavus atodūsis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2017-09-05 22:52:06
Jausmingi prisiminimai, gražiai perteikta gamta
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-05 20:17:26
nostalgija ir ilgesys