Atsiguliau po obelim –
Rausvai žydėjo,
Šiugždėjo barchatu švelniu.
Paslaptimi dalinos vėjas –
Prabilęs angelo balsu.
Žiedams gyvybę dūzgė bitės
Su prieskoniu trumpos nakties.
Pasaulis tvėrės, saulėn lipo
Sudraskęs drobules mirties.
Tačiau užsnūdau –
Vienas mirksnis
Ir vėl prie slenksčio netekties...
Dangaus spragas tarp lapų pildę
Skils obuoliai lig pat šerdies...
2017 m. rugpjūčio 7 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2017-09-06 12:16:12
Kaip viskas trapu...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2017-09-05 22:49:52
tikrai kitoniškas, gylus ir įdomus kalbėjimas
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-05 20:22:01
toks kitoniškas eiliukas...žavingas
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-09-05 18:19:11
tikari pakvipo paslaptimi...patiko.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-09-05 14:35:38
Paslaptingai, įdomiai...