rytmetinis

Santrauka:
perkūnija
Rodos
nieko

tik medžiai
prie kelio sustojo

tik nutilo

giesmė
praeities angelų

tik prisiglaudė
rūkas

prie veido
ir kojų

o pasauly
be paukščių

be galo
tylu

rodos 
nieko

tik vėjas
viršūnėj pakibo

užliūliavęs akis
įsiūbavęs lapus

krenta žodžiai
po vieną

į šnarantį
vidų

lūpom laša
malda

už rudens
stebuklus
anamcara

2017-09-05 08:03:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-09-05 20:23:44

taip ramiai, mįslingai...puikiai

Vartotojas (-a): Rasojimas

Sukurta: 2017-09-05 18:26:14

tikrai sulašėjo į širdį...

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2017-09-05 10:49:39

Puikiai, priglausiu

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2017-09-05 10:05:29

Iškilūs žodžiai.

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-09-05 08:39:51

hipnotizuojanti ramuma, ačiū, pasiimu.

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-09-05 08:34:21

Lyg ramus lapų kritimas, lyg rudeniškas lašėjimas...