Santrauka:
Vladui Buragui
Mone(t) paveikslui kritiką prisiminus /gerąja prasme/
Rožių grotoje tokia tyla,
Kad susišaukia žvaigždynų vėjai,
Vasaros sparnai keistai balą...
Ką man pasakyt norėjai,
O Mone(t). Kažkas yra daugiau
Toj žydėjimo ugny panirę!
Tu žinai vienintelis, dangau,
Kai žvelgi į amžinąją girią,
Rožių grotoje tokia tyla,
Kad susišaukia žvaigždynų vėjai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-09-05 13:56:48
Daug galerijų lankiau ir daug pamačiau, bet mažai kas išliko...
Eilės nuostabios...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-09-05 09:47:26
Žodžiai, verčiantys suklusti, įsižiūrėti vėl ir vėl Monet paveikslus, ieškoti prasmių, nustebti, žavėtis...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-09-05 08:52:43
Taip ,rožės gyvos...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-09-05 08:38:20
Ilsėkis ramybėje... O tyloje dvelkia rožių kvapas...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-09-05 01:39:48
Esmė ne tik paveiksle. Gerbiau tą Žmogų.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-04 21:29:10
žodžiai iš širdies