Nebus šiąnakt žvaigždžių,
Nebus
Anei dangaus, nei vėjo.
Tik bels į stoglangį
Lietus –
Tartum minčių būrėjas.
Bels monotonijos gaida –
Beprasmiškai…
Be tikslo.
Nenoriu jo įleisti,
Ne…
Bet net po oda tyška…
Ir ima jaustis burnoje
Kažkoks graudus kartėlis –
Kreidelių miesto nebėra,
Lietuj paskendo gėlės...
Ir aš, paskendusi laše
Bandau išskleisti skėtį…
Ruduo barbena jau,
Deja…
Neuždrausta liūdėti...
2017 m. rugsėjo 2 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-09-04 18:07:59
Kartu su jumis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-09-04 10:14:13
Jausminga, ilgesinga.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-09-03 20:49:01
Taip, liūdėti neuždrausta. Tačiau beprasmiškai liūdėti ar verta? Ar ne vertingiau būtų tą energiją būtų panaudojama kilnesniems tikslams? Na, kad ir meilei...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-09-03 13:17:11
Talentinga.
Vartotojas (-a): Juodojibagyra
Sukurta: 2017-09-03 11:49:31
Toks truputį maišto šešėlis juntamas, bet tai tikrai ne blogis :)
Ačiū.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-09-03 10:48:04
Ruduo barbena jau,
Deja…
Neuždrausta liūdėti...
Kaip artima ir suprantama...Priglausiu
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2017-09-03 08:47:17
...man patiko...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-09-02 23:24:57
O kopijuoti dar nenusibodo? Kiek tai tęsis? Tu žinai kiek, puikiai... :)))