Jausmų užutekiuos šiltais lašais nulijo,
Rugsėjo ilgesį jurginai iškuždės,
Pažvelk, Kūrėjau, savo karalijon,
Tik neužpūsk vienintelės žvaigždės.
Nugrims į sapną rudenio arimai,
Pagels žolė ir barsis su žeme,
Pavargę smilgos vėjyje nurimo,
Tik tu vienintelis prisiminei mane.
Vėl apkabink, nurimę medžiai tyli,
Tik giesmę ilgesio pilki laukai kartos,
Aš pakuždėsiu jautriai, bet nebyliai —
Paklydo vėjas nerimo krantuos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-09-05 09:37:45
Klasika :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2017-09-04 15:34:08
...toks tyras ruduo...šventai skamba...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-09-04 10:17:57
Labai patiko, pasiimu, ačiū.
Vartotojas (-a): Juodojibagyra
Sukurta: 2017-09-03 11:10:06
Lyrika išpuoštas, talpinantis savyje jausmų pilnatvės raišką ir moterišką švelnumą, kūrinys. Ačiū. Šiltai nulijo :)
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-09-03 10:21:01
Šilti, jaukūs, svaiginantys žodžiai.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-09-02 20:26:01
na, aš šias eilutes tiesiog išniūniavau...užburiančios, priglausiu