Nemoku jau keistis kartu su laiku,
Nemoka ir laikas many pasikeisti,
Tad būna, jog vienas su vakar lieku
Ir niekam tuomet neatrodau aš keistas.
 
Juk mato – įprato – jis grįžęs atgal,
Nors netgi nebuvo veikiausiai atėjęs,
Gyvena kažkuo, ko palikti negal –
Galbūt jis tiesiog praeitim išprotėjo?..
 
Užstringa ties langu sekundžių pulkai,
Prie uždarų durų minutės rikiuojas...
Nusikerpu plaukus kasdieną plikai
Ir sėdžiu savy tartum kurčias bekojis.
 
Jei laikrodžiai tiksi – aš jų negirdžiu,
Nors gal ir girdėti daugiau nebenoriu,
Nes ten, kur esu, ant tvorų nėr gaidžių,
Kurie skelbia rytą ir saulėtą orą.
.............................................................................
 
Teisybę pasakius – ten nieko nėra,
Tik druską jaučiu ant suskirdusių lūpų,
Kai jūroj dar maudės žvaigždė Venera –
Mus valty vienoj ant bangų meilės supo...
 
2017 m. rugpjūčio 31 d.