Rudenėjant

Mus paliks vėl žalias žemės rūbas,
medžiai vėl apmirs nuogi,
tik pelėdos naktį ūbaus,
dar sužibs pro debesį žvaigždė taiki.

Kartais pasivys šešėlis pasiklydęs,
kartais rodysis, kad šaukia kas,
ir dingosis — mūs žingsnius kas lydi
ir per žemės klaiką veda kas.

Veda didelis, galingas, šventas
per rudens paženklintus takus,
mums po kojom lapų auksas krenta —
pažadas gyvenimo trapus.
bitėžolė

2017-09-01 17:35:08

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-09-02 21:44:37

Jeigu visą laiką būtų vasara, tai nesugebėtume džiaugtis pavasariu bei kita vasara.
Beje, puikios.

Vartotojas (-a): Rasojimas

Sukurta: 2017-09-01 22:30:41

gražu...

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-09-01 20:21:05

taip gražiai ir širdingai pas jus rudenėja...labai mielos eilės