Nereik

Nereik rašyti apie mirtį –
Kitiems ar sau,
Ar vasarai,
Kuri
Atrodo, stengės nenuvilti,
Bet liko taip toli...
 
Lyg suplazdėjęs lapas,
Lyg drugys,
Mintis –
Koks laikinas trapumas...
Lieki beviltiškai suglumęs –
Juk neatgis...
 
Juk nesugrįš tokia pati žalia –
Net ši spalva kas metai keičias,
Kaip keičias tavo veidas,
Skaičiai –
Dar vienas plius šalia...
 
Kadais rašyti popieriuje ryškūs –
Dabar nublankę...
Tuoj ir pasimirš –
It saulė besileidžianti į mišką –
Tik buvo virš...
 
Paleisk –
Geltonis juodumai kontrastas
Ir kas išėjo –
Amžiams –
Ne ilgam.
....................................................................
 
Tad nemąstyk,
Nes niekad nesuprasi
Išėjo kam...
 
2017 rugpjūčio 24 d.
 
kaip lietus

2017-08-24 10:52:35

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): aurimodalia

Sukurta: 2017-08-25 09:32:47

Atmintis mirtina!}

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-08-25 09:22:56

Lyg suplazdėjęs lapas ,lyg drugys,lieki beviltiškai suglumęs, - kaip nuostabiai išreikštas trapumas.

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2017-08-24 17:42:04

Žodžiai, matuojantys laiko tėkmę, būties trapumą...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-08-24 13:31:16

Vaizdingos ir prasmingos eilės. 
Ko gero reikia kuo mažiau galvoti apie tai, Geriau tik pozityvias mintis įsileisti. Pvz. apie meilę bent pasvajoti arba prisiminti. Juk metams bėgant, meilė vėl sureikšmina tuos įvykius, kuriuos buvo užkliudžiusi savo sparnu. 

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-08-24 12:14:43

Daug prasmės jame...

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-08-24 10:58:15

toks egzistencinis ir rimtas...ačiū